- peikėtis
- péikėtis vksm. Ligónis po narkòzės ė̃mė péikėtis.
.
.
peikėtis — peikėtis, ėjasi ( isi Š, stis), ėjosi, peikėtis, ėjasi, ėjosi Šv gautis, taisytis, stiprėti: Ligonis iš sunkios ligos peikėjas J … Dictionary of the Lithuanian Language
kvošėtis — vksm. Pagaliaũ ji̇̀s pradėjo kvošėtis, péikėtis … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atsipeikėti — atgauti jėgas, sąmonę; sustiprėti po ligos: Šįryt galvą kaip sugavo, tai ir dabar da vis negaliu atsipeikėt Sdk. Dabar jau atspeikėjo, ale kad tu būtum matęs jį sergant! Ut. Gal kada atsipeikėsi, jei gerai užsilaikysi Krž. Ką tik atsipeikėjo,… … Dictionary of the Lithuanian Language
dobėtis — 1 dobėtis, ėjasi, ėjosi peikėtis … Dictionary of the Lithuanian Language
gervelėtis — ger̃velėtis, ėjasi, ėjosi peikėtis … Dictionary of the Lithuanian Language
gervėti — gervėti, ėja, ėjo intr. peikėtis … Dictionary of the Lithuanian Language
gleiventis — gleiventis, enasi, enosi peikėtis … Dictionary of the Lithuanian Language
gobeloti — gobeloti, oja, ojo intr. [K]; R256 gaivintis, peikėtis … Dictionary of the Lithuanian Language
godėti — 3 godėti, ėja (gõdi), ėjo intr. peikėtis … Dictionary of the Lithuanian Language
gyvelotis — gyvelotis, ojasi, ojosi peikėtis … Dictionary of the Lithuanian Language